Sėkmės istorija

Įprasta darbo diena klinikoje. Nusiskundimai dėl dantų jautrumo, kraujuojančių dantenų, nemalonaus burnos kvapo, praradę norą šypsotis pacientai. Yra ir kitų. Patenkinti atlikta profesionalia burnos higiena, atsiradusiu burnos gaivumu, noru šypsotis, kupini džiaugsmo, kad saugiai ir be skausmo nusivalė pigmentinės dėmės nuo dantų paviršių pacientai. Labai dažnai šias 2 kategorijas žmonių skiria 1,5 valandos apsilankymas pas burnos higienistą ir po nusiskundimų, dėl nemalonaus burnos kvapo, Jūs tampate žmogumi, kuris džiaugiasi atsiradusiu burnos gaivumu.

Tačiau šiandien noriu pasidalinti kita istorija.

Į kliniką atėjo mama su dukra, mamos akis kupinos baimės. Paklausiau: „Kas atsitiko“?. Mama, apkabindama dukrą, ištaria: „Mano vaikui skauda dantį, reikia pas gydytoją“. Nusišypsau, atnešu darbo knygą ir žiūriu laiką, kada gydytojas galėtų priimti jaunąją pacientę, kuriai, sprendžiant iš išvaizdos, apie 8-9 metų. „Nenoriu pas gydytoją, bijau“ pro ašaras išgirdau mergaitės prašymą ir jį apkabino mamą. Prisėdau ant sofos ir pakviečiau mergaitę prisijungti, kad būtume viename lygyje ir paklausiau: „Ar tau skauda dantuką?“ „Taip..“ išgirdau mergaitės atsakymą. „Ar ateisi pas gydytoją, kad jis pažiūrėtų kas atsitiko? Pažadu, busiu kartu su tavimi“,  padaviau mergaitei lipduką su zuikiu ir užrašu „Drąsus pacientas“,. „Gerai“ liūdnai sutiko mergaitė.

Atėjo mergaitės apsilankymo odontologijos klinikoje diena. Gydytojas buvo perspėtas dėl galimos reakcijos. Jaunoji pacientė kartu su mama įžengė į mūsų kabinetą ir gana drąsiai atsisėdo į kėdę laikydama drąsaus zuikučio lipduką. Susipažino su gydytoju ir susitarėm, kad jis apžiūrės mergaitės burną, dėl ko gi jai skauda dantį. Pacientė įsikabino į kėdę ir pamačiusi išpakuotus apžiūros instrumentus pradėjo verkti. „Prieš tai mes gydėm dantis tik su narkoze..“ prisipažino mama. Išgaravo drąsaus zuikio galios ir grįžo baimė, kuri pasireiškė ašaromis jaunos mergaitės veide, tačiau ji leido apžiūrėti kurį dantį jai skauda. Rezultatas – gilus ėduonis, apimantis 2 pieninius dantis ir vieną nuolatinį. „Pažadu, kol tu nenorėsi – aš nieko nedarysiu, bet reikės ateiti dar porą kartų, kad galėtume išgydyti tavo dantukus ir jie nebeskaudės“- pasakė gydytojas. „Tačiau prieš tai rekomenduoju apsilankyti pas mūsų burnos higienistę Dariją, kad ji apmokytų kaip prižiūrėti dantis“ pasiūlė gydytojas mergaitės mamai, visi sutiko. „Nežinau ar tau pavyks, bet pabandyk“, išėjus iš klinikos pacientei, man ištarė gydytojas.

Mergaitė kartu su mama atvyko individualios burnos higienos apmokymui, kur mes su vaikais kartu susipažįstam kas yra sveika, o kas ne mūsų dantims ir kaip gi juos valyti, kad jie išliktų sveiki ir gražūs. Pasodinau mergaitę į odontologinę kėdę, jos žvilgsnis buvo nukreiptas į mano darbinį staliuką, kuriame ji pamatė daug spalvų. Taip, tai buvo supakuoti dantų šepetėliai. Nusišypsau, matydama jaunosios pacientės smalsumą.Daviau išsirinkti jai labiausiai patinkantį dantų šepetėlį, įmerkiau jo šerelius į vandenį ir uždėjau nedidelį kiekį ryškiai žalios dantų pastos kiekį ir paprašiau, kad mergaitė išsivalytų dantis kaip ji įpratusi tai daryti kasdien ir kai nuspręs, kad dantis jau švarūs, galės paskalauti ir išspjauti dantų pastos likutį. Nusimoviau pirštines ir daviau mergaitei tiek laiko, kiek jai prireikė, tai užtruko apie minutę. Užsimaunu pirštines, paėmiau veidrodelį, lemputę ir sakau: “Mes valomės dantis, kad jie būtų švarūs ir sveiki, ar nori pamatyti kaip atrodo tavo dantukai dabar?”. Veide pamačiau nuoširdų susidomėjimą ir tęsiau. “Dabar tu žiūrėsi į veidrodį, aš lempute pašviesiu į tavo burnytę ir mes kartu žiūrėsime kokie dantukai švarūs ir išliks sveiki, o kur dar reikės pasistengti, kad išlaikyti jų sveikatą. Jeigu pamatysi žalią juostelę aplink dantį, vadinasi ten liko apnašo, bakterijų ir jos neleidžia dantukui būti švariam”. Pakviečiau mergaitės mamą, kuri su malonumų, dukrai leidus, prisijungė į apnašo paieškas. Ir ką gi mes pamatėm? Palei dantenų kraštą mus pasitiko mūsų priešas – apnašas, kuris sau laimingai gyveno po 1 minutės dantų valymo ritualo. Tačiau radau vietų, kur tos juostelės nebuvo ir pagyriau mergaitė: “Matai, šis dantukas baltas, tu puikiai jį išvalei, o ar nori sužinoti kodėl liko žalia juostelė aplink kitus dantukus?”, “Noriu!” atsakė mergaitė. Aš paėmiau mergaitės išrinktą dantų šepetėlį, parodžiau kaip jį laikyti ir kaip pridėti prie jos dantų ir dantenų paviršių. Kadangi mūsų priešas – apnašas buvo nudažytas jį parodančia pasta, akyvaizdžiai matosi, kurios vietos buvo prastai nuvalytos. Mergaitė sėkmingai atkartojo judėsius ir noriai pradėjo kelią sveikų dantų link, kurio pagrindinis žingsnis – kova su apnašu. Prireikė ir mamos pagalbos, jį taip pat turėjo įsitraukti į šį procesą, parodžiau kaip švelniai ir netraumuojant dantenų išvalyti jos dukros tarpdančius, nes vaikams juos taip pat reikia valyti. Valyti dantis gali būti smagu ir linksma, tik reikia rasti Jums tinkamą būdą pasiekti efektyvų rezultatą. Įpročiui susiformuoti reikia laiko ir pastangų, tačiau rezultatas atperka viską. Sveiki vaikų dantis, sveika Lietuvos ateitis. 

Su jaunaja paciente tęsiame mūsų vizitą, aš parodžiau instrumentus su kuriais aš, burnos higieniste ir gydytojas odontologas, apžiūrime dantis. Parodžiau ką mes turime mūsų stalčiuose ir paaiškinau, kad norint turėti sveikus ir švarius dantukus – reikės pasistengti. Taip reikės apsilankyti pas gydytoją, kad jis galėtų išgydyti dantį, kurį jau pažeidė bakterijos gyvendamos apnaše, nes buvo nenuvalytas ir tarnavo kaip bakterijų viešbutis. Pacientė sutiko, kad reikia gelbėti dantuką ir su mama užsirašė pas gydytoją. Mums pavyko įveikti odontologijos kabineto baimę, radome būdą kaip tai padaryti ir įdėjau savo pastangas, kad tai taptų įmanoma.

Į viršų